- šepšelis
- 1 šèpšelis sm. (1) 1. J, Klov, Kp kas plaukais apšepęs, susivėlęs: Visas apšepęs, barzdos neskutęs, tikras šèpšelis Žmt. Toks šèpšelis, a kultūnas anam įsimetęs? Krš. ^ Apaugęs visas barzda ir vaikšto kai šèpšelis nenusiskutęs Ds. 2. kas apšepęs, apsileidęs, niekam tikęs: Jūsų bernas šèpšelis Sv. Tu nežiūrėk, kad jis tokis šèpšelis, ale dar tave insilupt[ų] Ūd. Išmano ir anas, šèpšelis! Ds. ^ Nusigyvenę visai kap šèpšeliai Onš. 3. scom. skurdena gyvulys: Kas čia par karvė – šepšelis, kūda, plaukai pasišiaušę ir ėdis nemačija Ds. Už tokį šèpšelį gavo šimtą litų ir dar jam negerai Mrs. 4. kas pasišiaušęs, dygus: Primyniau šepšelį – veizu, ežis besąs žolėse pasišiaušęs Rt. Duona kaip šèpšelis, negal nė į burną imti Rt. 5. baubas: Neik ant kiemo – lauke tamsu, šèpšelis pagaus Vdk. 6. kas šepšena, kalba pašnibždomis: Aš ne iš karto sugaudau, ką tas šèpšelis pasako Sb. 7. šnek. susivėlę plaukai, barzda; plaukais apžėlusi vieta: Žiūrėk, koks tavo šèpšelis, a negali nusiskust?! Sk. Kada tą šèpšelį nusikirpsi? Krš. 8. Rtn, Krš, Pln žr. 1 šepšė 4. 9. Krkl penis.
Dictionary of the Lithuanian Language.